- padykinėti
- padykinė́ti vksm. Atóstogos – tiñkamas mẽtas padykinė́ti.
.
.
padykinėti — intr. pabūti dykam: Jūs norite priversti mane darbuotis, o man geriau padykinėti Blv. dykinėti; atsidykinėti; išdykinėti; nusidykinėti; padykinėti; pradykinėti; pridykinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsidykinėti — prisibūti dykam, pritinginiauti: Prie tėvo atsidykinėjo – dabar tegul pamato, kas yra darbas! Jnšk. dykinėti; atsidykinėti; išdykinėti; nusidykinėti; padykinėti; pradykinėti; pridykinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdykinėti — intr. praleisti dykinėjant: Išdykinėti kurį laiką BŽ78. dykinėti; atsidykinėti; išdykinėti; nusidykinėti; padykinėti; pradykinėti; pridykinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nusidykinėti — pasidaryti dykinėtoju: Bernas sveikas, nusidykinėjęs Rm. dykinėti; atsidykinėti; išdykinėti; nusidykinėti; padykinėti; pradykinėti; pridykinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
padykiniuoti — žr. padykinėti: Dabar yra laiko, galima padykiniuot Kn. dykiniuoti; išdykiniuoti; padykiniuoti; pradykiniuoti; pridykiniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
padykuoti — intr. 1. pabūti dykam, nesėjamam: Paliksim, visas laukas padykuos – geresni rugiai užaugs VšR. 2. refl. padykinėti: Tegu pasibūna žiemą, pasidykuoja Kt. dykuoti; įsidykuoti; išdykuoti; padykuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
padylauti — intr. padykinėti, pailsėti: Pavaikščiok, padylauk Lp. dylauti; padylauti … Dictionary of the Lithuanian Language
palengvinėti — intr. lengviau pagyventi; praleisti kurį laiką be sunkaus darbo, padykinėti: Vaikis dirbęs, kol dirbęs, dažnai ir palengvinė[ja] Kal. lengvinėti; išlengvinėti; nulengvinėti; palengvinėti; prisilengvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pamuilinti — pamuĩlinti 1. tr. patrinti muilu: Pamuĩlink vaikui burnytę – matai, kad visas murzinas Ėr. | refl. tr.: Duok ir man rankas pasmuĩlint Vb. 2. intr. pabūti be darbo, padykinėti: Tegu pamuĩlina ir jis pavakarukę be darbo Lp. muilinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamuldyti — 2 pamul̃dyti 1. tr. apgauti, nusukti: Pamul̃dijo mierą Jnšk. | refl. Ps: Ėmiau ir pasimul̃dijau Grž. Ach ne, ne, – atsiliepė vagis, – aš pasimuldijau: dešine akia ji nemato BM156. 2. intr. padykinėti: Šiandie eisu į turgų pamul̃dyti Pln. muldyti; … Dictionary of the Lithuanian Language